splieting

Van Wiktionary

Mofers[bewirk]

Zelfstenjig naamwaord[bewirk]

Lemma[bewirk]

splieting v /spl̥í:tɪŋ/

  1. de hanjeling van 't spliete
Aafbraeking
  • splie-ting
Aafleijinge
Samestèlling

Verbuging[bewirk]

inkelvaad mieëvaad
radikaal liaison radikaal liaison
nom. sjrif splieting splietinge splietingen
IPA /spl̥í:tɪŋ/ /spl̥í:tɪŋe/ /spl̥í:tɪŋen/
dim. sjrif splietingske splietingsken splietingskes
IPA /spl̥í:tɪ̽ŋ̊skʲe/ /spl̥í:tɪ̽ŋ̊skʲen/ /spl̥í:tɪ̽ŋ̊skʲes/ /spl̥í:tɪ̽ŋ̊skʲez/

In anger spraoke[bewirk]