Naar inhoud springen

zwakeling

Van Wiktionary

Mofers

[bewirk]

Zelfstenjig naamwaord

[bewirk]

Lemma

[bewirk]

zwakeling m /zwá:kəlɪ̀ŋ/

  1. emes dae hieël zwaak is, veural van liefelike gezóndjheid
Aafbraeking
  • zwa-ke-ling
Verwantje wäörd
Samestèlling

Verbuging

[bewirk]
inkelvaad mieëvaad
radikaal liaison radikaal liaison
nom. sjrif zwakeling zwakelingezwakelingen
IPA /zwá:kəlɪ̀ŋ/ /zwá:kəlɪ́ŋe//zwá:kəlɪ́ŋen/
dim. sjrif zwakelingskezwakelingsken zwakelingskes
IPA /zwá:kəlɪ̀ŋ̊skʲe//zwá:kəlɪ̀ŋ̊skʲen/ /zwá:kəlɪ̀ŋ̊skʲes//zwá:kəlɪ̀ŋ̊skʲez/
dat. sjrif zwakeling zwakelingezwakelingen
IPA /zwá:kəlɪ̀ŋ/ /zwá:kəlɪ́ŋe//zwá:kəlɪ́ŋen/

In anger spraoke

[bewirk]